- dvaknoti
- dvaknóti, -ója, -ójo 1. intr. plazdėti, blązgėti: Dvaknó[ja] drabužis vėjo pučiamas, t. y. blązgina, kad eini arba padžiautas ant tvoros J. 2. tr. plustinti: Sijojant grūdus, reik mokėti rėtį dvaknóti dvak dvak Šts. 3. intr. negražiai ar paskubomis ką daryti: Gaspadorius vienas be šeimynos dvaknó[ja], t. y. dirba J. \ dvaknoti; nudvaknoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
